Įtariamojo asmens nepasirengimas apklausai, tam tikrų aplinkybių nurodymas/nutylėjimas gali turėti įtakos tolimesnei sėkmei ginantis tyrimo metu bei teisme. Praktikoje esame susidūrę su atvejais, kai pirminis įtarimas asmeniui buvo suformuluotas taip, kad jame nebuvo nurodyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Tačiau asmuo, duodamas parodymus (be gynėjo), nurodė sau nenaudingas aplinkybes bei atskleidė save kaltinančius duomenis, kurie iki tol net nebuvo žinomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Faktiškai įtariamasis, kuris nebuvo pasiruošęs apklausai, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkti save kaltinančius duomenis.
Kad išvengtų tokių klaidų, asmuo privalo atidžiai perskaityti jam pareikštą įtarimą. Baudžiamojo proceso įstatymas garantuoja teisę turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai, įskaitant pasirengimą įtariamojo apklausai. Tuo atveju, jeigu nežinote, ką sakyti, esate nepasiruošę, neturite konkrečios strategijos, siūlome, mūsų nuomone, universalią išeitį - tylėkite. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įtariamojo asmens pasinaudojimas savo teise tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką negali tapti légitime įtariamojo asmens teisinės padėties pasunkinimo priežastimi.  

Praktikoje pastebime, kad asmeniui gintis savarankiškai nuo pareikštų įtarimų būna sudėtinga, ypač kai trūksta teisinių žinių ir supratimo apie baudžiamąjį procesą. Nemažiau svarbus ir psichologinis aspektas. Įtarimų pareiškimas ir apklausa gali sukelti stresą. Nesuklysime sakydami, kad laikinas sulaikymas, suėmimas, kitos procesinės prievartos priemonės, neformalūs pareigūnų pokalbiai (kurie, deja, pasitaiko) gali nulemti, kad asmuo bus priverstas duoti save kaltinančius parodymus, nurodyti nenaudingas aplinkybes, neapgalvotai pateikti konkrečius faktus ar duomenis, tokiu būdu apsunkins tolimesnę gynybą baudžiamojoje byloje.
Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą.
Jeigu esate kviečiamas atvykti į apklausą įtariamojo statusu, Jums pareikštas įtarimas, esate laikinai sulaikytas, suimtas arba kitu būdu sužinojote, jog Jūsų atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, kreipkitės į advokatą teisinės konsultacijos ir gynybos. Advokatas padės išvengti gynybos klaidų, paruoš būsimai įtariamojo apklausai, rinks gynybai reikšmingus duomenis, rengs prašymus ir skundus ikiteisminiame tyrime, viso baudžiamojo proceso metu teiks kvalifikuotą teisinę pagalbą. 

Įtariamojo apklausa – tai procesinis veiksmas, kurio atlikimą reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas įtvirtina tam tikras apklausos atlikimo taisykles, kurių turi laikytis pareigūnas. Viena iš jų - įtariamojo parodymai apklausos protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Praktikoje tenka susidurti su situacija, kad tyrėjas apklausos protokole užrašo ne tai ką sako apklausiamasis, o tai, ką nori girdėti tyrėjas. Kad įtariamojo asmens nurodytos aplinkybės būtų fiksuotos kiek įmanoma tiksliau, neiškraipant nurodytų duomenų arba jų „nepagražinant“ kaltinimui naudingais faktais, baigus apklausą įdėmiai perskaitykite parodymus, kuriuos užrašė pareigūnas. Esant būtinumui, padarykite tai kelis kartus ir tik po to pasirašykite apklausos protokolą (jo specialųjį priedą). Jeigu pastebėjote, kad surašytas tekstas yra netikslus, nurodytos aplinkybės, kurių neminėjote apklausos metu arba atvirkščiai, nenurodyti svarbūs duomenys, apie tai informuokite apklausą atlikusį tyrėją. Jeigu tyrėjas nesutinka taisyti protokolo turinio, būtinai ant specialaus priedo, kurį pasirašo apklausoje dalyvavę asmenys, surašykite visas pastabas, netikslumus, neatitikimus, kurie buvo padaryti apklausos protokole. Nepamirškite, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o konkrečiai tai, kas nurodyta apklausos protokole, gali būti reikšmingi priimant galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje.